Glaustai:

Pagrįsti matavimo metodai

pH matavimo galimybės ir apribojimai

Šlapimo pH matavimo nepakanka norint tiksliai nustatyti rūgščių ir šarmų pusiausvyros būklę! Taip yra dėl to, kad paprastai šlapimo pH svyruoja nuo 5 iki 8, atsižvelgiant į mitybą, ir dėl to, kad tik 1 proc. rūgščių, kurias matuojame lakmuso popierėliu, pašalinama iš organizmo. Didelė dalis rūgščių, esančių šlapime, yra amonio junginiai, kurių nefiksuoja naudojamas lakmuso popierėlis.

Matuoti šlapimo pH verta tik tada, jeigu tai daroma reguliariai ir dažnai trumpais intervalais per dieną. Be to, kiekvieną dieną reikia valgyti tokį patį maistą, o inkstų veikla turi būti nesutrikusi. Tik įvykdžius šiuos reikalavimus, pH matavimas lakmuso popierėliais gali preliminariai parodyti galimus rūgščių ir šarmų pusiausvyros pokyčius.

Rūgšties ekskrecijos, o ne pH matavimas

Tikslią informaciją apie rūgščių ir šarmų pusiausvyros būklę galima sužinoti matuojant per parą išskirtą rūgštį. Įvertinus paros šlapime svarbius ekskrecijos proceso parametrus, galima sužinoti rūgščių kiekį.

Frydricho Sanderio metodas (šlapimo pH)

Šis metodas sukurtas XX a. ketvirtajame dešimtmetyje ir vis dar naudojamas. Be šlapimo pH matuojama ir šlapimo buferinė talpa, kuri nustatoma per dieną atlikus 5 matavimus. Tokiam pH lygiui nustatyti būtinas specialistų vertinimas.

Jorgenseno ir Stirumo metodas

Šiuo metodu nustatoma kraujo buferinė talpa. Raudonųjų kraujo kūnelių buferinės talpos tyrimų duomenys gali parodyti galimą ląstelių parūgštėjimo lygį. Toks tyrimas atliekamas specialiose tyrimų laboratorijose.

RASKITE JUMS TINKANTĮ „BASICA®“ PRODUKTĄ

„Basica®“ produktų asortimentas